Liaudies gynimo priemonių slėgio gydymas
Aukštas kraujospūdis žymiai padidina koronarinės širdies ligos, insulto ir kitų ligų riziką.Pavojus padidėja net ir šiek tiek padidėjusiu kraujospūdžiu, ypač jei žmogus rūko arba jis turi aukštą cholesterolio kiekį.
Paprastai atsiranda: kraujagyslės praranda gebėjimą plėstis - kraujo tekėjimas yra sunkus. Norint išlaikyti kraujo apytaką, širdis turi sutapti su didesniu jėga. Dėl to arterijos nusidėvi ir plinta, o širdis patiria perteklių.
Daug žmonių, kuriems yra pavojingas aukštas kraujo spaudimas, to nežino, nes paprastai nėra jokių ženklų, įspėjančių apie pavojų.Kaip
matuojamas kraujo spaudimas
gydytojas nustato kraujo spaudimą tarp dviejų verčių.Viršutinis skaičius rodo "sistolinį" spaudimą - tą, kuriuo širdis išleidžia kraują į arterijas. Mažesnis skaičius yra "diastolinis" slėgis, kurio metu širdis susitraukimų metu užpildyta krauju. Jungtinėse Amerikos Valstijose vidutinis arterinis kraujospūdis yra aukštesnis nei gerai sveiko asmens. Reikia stengtis užtikrinti, kad kraujo spaudimas nepakilo aukščiau 120 vertybes 80, t.y., kad sistolinis vertės neviršija numeris 120 ir diastolinis - 80.
Net jei nėra didelio kraujospūdžio simptomai išlaikyti jį normalus( bejebeveik jokių problemų neatsitinka nuo žemo slėgio), mes galime rekomenduoti tokią:
• patikrinti jūsų kraujospūdį bent kartą per dvejus metus;mokytis ir įrašyti savo rodiklius.
Jei gydytojas skiria vaistus, reguliariai juos paimkite - jie gali išgelbėti gyvybę;jei jūsų spaudimas yra aukštesnis nei 120 iki 80( abu skaičiai yra svarbūs), pabandykite jį sumažinti - kuo mažesnis, tuo geriau;saugokitės kūno svorio;sportuoti reguliariai;išmokti susidoroti su nervine įtampa;apriboti druskos ir cukraus vartojimą.
Reguliarus fizinis treniruotės nepakanka, kad būtų išvengta koronarinės širdies ligos, tačiau naudingos pratybos tikrai bus naudingos. Daugybė tyrimų, tarp tų, kurie nuolat ir tinkamai pasinaudoti, miokardo infarkto atvejų mažesnis nei tarp tų, kurie neužsiima, o jei širdies atakas apmokytų žmonių ir atvejų, kurie atsiranda lengviau skaičius. Bet kokie fiziniai pratimai padės apskritai skatinti sveikatą, padeda stebėti svorį ir mažinti nervų įtampą.Mokomasis asmuo visais atžvilgiais jaučiasi geriau, atrodo geriau, jis turi daugiau gyvybingumo. Naudojimasis tam tikro tipo gali pagerinti kraujotaką, sustiprinti širdį, todėl dirbti našiau, padėti sumažinti kraujo spaudimą, keičiasi į gerąją dalį kraujyje.
Norint paskatinti širdies ir kraujagyslių sistemą, fizinis treniruotės turi būti "aerobinės".Tai reiškia, kad didelėms raumenų grupėms reikia dirbti ritmiškai, kad kūnas judėtų, bet be pertrūkių.
mokymo programa
Neseniai ekspertai nustatė, kiek laiko reikia imtis, norint pasiekti apsauginį poveikį.Pasirodo, kad reikia daug.
Čia yra trys pagrindiniai principai, kuriuos lengva prisiminti.
Traukinys per dieną arba bent tris kartus per savaitę.
Pratimai nuolat 20 minučių.
Veiksmingai elgtis, bet stebėkite savo kvėpavimą.
Renkantis mankštos patarti gyvens tie, kurie atneš jums malonumą, kitaip jums gali mesti klasę.Tie, kurie anksčiau nebuvo užsiėmę, ypač vyresnio amžiaus žmonės ar asmenys, kurių kūno svoris yra didesnis nei įprastas, tikriausiai geriausia pasirinkti vaikščiojimą.Pakankamas mokymas gali būti įprastas aktyvus pėsčiomis kelis mėnesius. Tuomet galėsite intensyviau išbandyti pratimus. Taigi, puikus pratimas, širdies ir kraujagyslių sistemos yra greitas važiavimas dviračiu, plaukimas, bėgimas į apšilimo tempu. Prieš pereidami prie intensyvaus tipo pratimų, rekomenduojame vis dėlto aptarti savo planus su savo gydytoju, jeigu esate vyresnis nei trisdešimt penki, jei turite antsvorio, jei jūs turėjo tam tikrų problemų su širdimi ar kraujotakos.
Sekite pulse
nuo krūvio - širdis plaka greičiau, sumažinti ne 60-80 kartų per minutę, kaip įprasta, bet dažniau, nes raumenims reikia daugiau deguonies. Pagal širdies ritmą, lengva pamatyti, ar apkrova yra per didelė.Arba, priešingai, nereikia pridėti pastangų, kad mokymas tikrai buvo naudingas širdyje.
Iš karto po apmokymo skaičiuokite pulsą dešimt sekundžių ir padauginkite smūgių skaičių iki šešių.Jei pulsas viršija jūsų saugią ribą, sulėtinkite tempą, ypač jei manote, kad esate labai pavargęs. Jei pulso greitis yra daug lėtesnis, kitą kartą
gali būti energingesnis, tuo pačiu išlaikant akis į kvėpavimą ir išvengiant nuovargio. Jei pulsas yra netolygus arba jei jaučiate skausmą, sandarumą krūtinėje, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Širdies susitraukimų dažnis
Saugios ribos intensyviam mokymosi amžiui
20-29 metai - 140 smūgių per minutę.
30-39 metų - 132 peržiūrėjimai per minutę.
40-49 metai - 125 smūgiai per minutę.
50-59 metų - 115 smūgių per minutę.
Norėdami tai padaryti, naudokite vadinamąjį "šnibždantį kvėpavimą", t. Y. Panašų į tą, kuris pasirodo žmonėms verkdamas. Paprastai tai yra tai, ko jie rekomenduoja. Kai verkia, oras praeina tarp įtemptų raumenų kvėpavimo takų, gerklės ir lūpų, tarsi per siauras tarpas, iškvėpimo yra pagamintas taip, tarsi priversti oro eina pagal slėgio iškvėpti, kuriems ilgą laiką - iki 3-5 sekundes. Toks išsiveržimas turėtų būti atliekamas, normalizuojant aukštą( arba žemą) slėgį.Ir, kai jis pasibaigs, toliau laikykis visus kvėpavimo takų raumenis sekundžiu. Tuomet trumpai - vieną sekundę - įkvėpkite burną.Įkvėpus, natūraliai atsipalaiduoja visi raumenys: apskritai kvėpavimas yra gana seklus, jo gylis kinta priklausomai nuo kūno poreikių.Po trumpo įkvėpimo vėl - ilgai išsiveržęs raumenų įtempimas. Tokio kvėpavimo nauda yra tai, kad šiuo metu didžiausias galimas deguonies tiekimas kūnui yra prieinamas visiems organams. Tik esant šiai būklei jie gali įsisavinti kraujo maistingąsias medžiagas, kurių reikia normaliam jų veikimui.
Normalus kraujospūdis gali būti apytiksliai apskaičiuojamas taip: paimkite paciento metų skaičių ir pridėkite šimtą prie šio skaičiaus. Esant aukštam slėgiui, jums nereikia valgyti mėsos, pupelių, žirnių, valgyti mažiau riebalų, saldus, šviežios duonos, pakeičiant džiūvėsėliais;Mažiau gerti vandenį, nes taip padidėja ir slėgis. Vietoj duonos geriau valgyti ryžius, valgyti pieno produktus, ypač jogurtą, ir gerti išrūgų.
Iš liaudies priemonių sumažinti spaudimą, česnaką, bulvių žievės nuoviras( 1-2 puodeliai per dieną) ir gudobelės uogas. Uogų, išgryninti iš sėklos, vakare pilamas į šaltą vandenį( maždaug du puodeliai 100 g uogų), esantys toje pačioje vandens rytą turi trumpai ir uogų, nutekėjimo, gėrimas virti.
Tai yra svarbiausias kraujotakos sistemos rodiklis ir apskritai sveikata. Nepakankamai sumažėjęs deguonies ir kitų medžiagų tiekimas į širdį, smegenis ir kitus organus pablogėja, o tai tiesiogiai veikia sveikatą ir darbingumą.
Didelis ir ilgalaikis kraujospūdžio padidėjimas( BP) yra pavojingas dėl padidėjusio streso širdyje, galimo smegenų, inkstų pažeidimo. BP turi būti matuojamas tris kartus pertrauka 1 min.
BP matavimo taisyklės:
• ranka, ant kurios matuojamas kraujospūdis, būtinai turi būti kažkas;
• ranka neturėtų išspausti drabužių;
• jeigu rankos apskritimas peties srityje yra didesnis kaip 33 cm, manžetė turi būti ne mažesnė kaip 42 cm ilgio;
• manžetą reikia stiprinti širdies lygmeniu;
• oras turėtų būti atleidžiamas nuo manžeto lėtai - maždaug 2-3 mm per sekundę;
• Išvaizda pirmojo tonas klausydamiesi į virš alkūnės duobės arterijos ar pirmas pulsuojanti trauka palpuojant metu atitinka arterijos sistolinis spaudimas,
• dingimo tonus atitinka diastolinį spaudimą;
• Nuo impulsų palpacijos galima nustatyti tik sistolinį spaudimą.
viršutinė riba normalų kraujo spaudimą rekomenduojama Jungtinio nacionalinio komiteto prevencijos, nustatymo, įvertinimo ir gydymo nuo padidėjusio kraujospūdžio( JAV, 1997), kaip dalis švietimo programos hipertenzija.
• Reikia laikyti normalią kraujospūdžio lygį: rodikliai:
• balkimo laikotarpiu - ne didesnis kaip 135/86 mm Hg.p.
• miego metu - 120/75 mm Hg. Art.
• apatinės normos ribos su tradicine kraujospūdžio matavimo yra:
• už vidutinę dienos kraujospūdžio - 100/60 mm Hg.p.
• vidutiniškai kasdien - 98/58 mm Hg. Art.
1991 m. E. O. Brain ir kt. Paskelbė žemiausias normalaus kraujo spaudimo ribas, priklausomai nuo amžiaus ir lyties.
Vyrai iki 50 metų - 108/65( dienos BP), 90/48( nakties BP)
Vyrai vyresnis nei 50 metų - 108/68( dienos BP), 87/50( nakties BP)
Moterys iki 50 metų - 100 /60( dienos BP), 84/45( nakties BP)
Moterys vyresnis nei 50 metų - 90/60( dienos BP), 84/49( nakties BP)
optimalus
yra kraujospūdžio lygį, kuriame pažymėtos mažiausią riziką susirgti širdies ir kraujagysliųkomplikacijos.
Tuo tarpu pusė žmonių, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis, to neįtaria. Tokiais atvejais liga gali aptikti save kaip katastrofą: miokardo infarktą ar insultą.Dėl to gydoma pusė pacientų, kuriems jau yra diagnozuota hipertenzija, iš kurių tik pusė sėkmingai gydoma.
pagrindiniai rizikos veiksniai, prisidedantys prie aukšto kraujospūdžio išvaizdą, yra:
• šeimos istorija aukšto kraujospūdžio;
• padidėjęs kūno svoris;
• pasyvus gyvenimo būdas;
• padidėjo alkoholio vartojimas ir rūkymas;
• padidėjusi valgomųjų druskos suvartojimas;
• vartojant tam tikrus vaistus, įskaitant kontraceptines tabletes, steroidus, dekongestantai ir priešuždegiminius vaistus.
Daugeliu atvejų galima išvengti kraujo spaudimo padidėjimo.Žmonės su aukštu kraujospūdžiu gali jį kontroliuoti keisdami gyvenimo būdą ir nenaudodami narkotikų.
matavimas kraujospūdį namuose yra neįkainojama stebėti sveikata: kraujospūdžio kartais neįprastų sąlygų, pavyzdžiui, gydytojo kabinete, yra per daug,( "baltas kailis hipertenzija").
Jei į poilsio būseną ryte - po 5 minučių poilsio posėdis - 2 ar daugiau kartų didesnis už skaičių, atitinkamai 140 ir 90 mm, turėtų pasitarti su gydytoju.
Daugelis žino, kad padidėjęs kraujospūdis yra pavojingas. Tačiau dauguma žmonių susiduria su niokojančiomis pasekmėmis. Net patvariausias ir sveikas organizmas negali dirbti dėvėti, jam reikia poilsio. Inkstai, širdis ir kiti organai, taip pat kraujagyslės tiesiog nėra sukurtos palaikyti pastovų slėgį.Laikui bėgant, hipertenzija gali gana kruopščiai sunaikinti kūną ir sukelti daugelio ligų atsiradimą.Tarp jų insulto( apopleksija), širdies vainikinių ir širdies nepakankamumas, miokardo infarktas, inkstų pažeidimo, aortos aneurizma, akių ligos ir kt.
eiga( apopleksija). Manoma, kad hipertenzija yra pagrindinė insultų priežastis. Visų pirma, didelis kraujo spaudimas skatina aterosklerozės vystymąsi. Su šia liga cholesterolis, kuris yra kraujyje, prasiskverbia į arterijų sienas. Laikui bėgant, tai lemia cholesterolio kaupimosi susidarymą.Ant vidinės sienos arterijų pažeistų susidaro lengvai trombų( kraujo krešulių), kuri trukdo kraujo tekėjimą ir gali uždengtų kartu laivą, ypač smegenis, dėl to ribotuvuose kraujo į konkrečioje srityje smegenų.Šios svetainės smegenų ląstelės negauna deguonies ir miršta. Tai vadinamasis išeminis insultas, galintis sukelti mirtį.
Smegenų sprogus indas gali sukelti hemoraginį insultą.Su šia liga, kraujas iš sprogimo indo įsiskverbia į smegenis ir formuojasi hematoma, suspaudžiant netoliese esančius audinius. Rezultatas gali būti negrįžtamas žala smegenims.Žmonės, sergantiems hipertenzija, greičiausiai turi hemoraginius insultus.
Pacientai, sergantys padidėjus slėgiui yra epizodinis, labiau linkę į nedidelių smūgių, primenantis išeminių insultų, tačiau laivų užsikimšimas yra ne visiškai ar greitai ištirps kraujo krešulių.Daugiau nekenksmingų nei išeminių insultų, mikroinsultai vis dar daro žalą smegenims.
Priklausomai nuo smegenų sritys buvo insultas, prarado tam tikras funkcijas( judėjimo sutrikimas, kalbos sutrikimas, ir N. pan.).
Koronarai ir širdies nepakankamumas bei širdies priepuolis. Trombai gali užkimšti ne tik smegenų arterijas, bet ir arterijas, tinkančias širdžiai. Sumažėjęs kraujo, tekančio į širdį, ir dėl to širdies raumenims būtinas deguonies trūkumas gali žymiai silpnėti. Jei trombai yra širdies( koronarinės).arterijos, širdies raumens dalis, kurią aprūpina šios arterijos, gali mirti. Tai vadinama širdies priepuoliu.
Kai didelė širdies raumens sritis miršta arba ilgai trunka, širdis praranda galimybę normaliai susitraukti ir pumpuoti kraują į indus.Ši būklė vadinama širdies nepakankamumu. Infarktas ir širdies nepakankamumas yra labai pavojingi ir gana dažnai sukelia mirtį.
hipertenzija taip pat padidina širdies ritmo sutrikimų atsiradimo tikimybę.Ši būklė vadinama "aritmija".Bet aritmija tipo padidina trombų riziką, patenkančias į širdies ertmę ir tada į smegenų laivo kraują, kuris taip pat gali sukelti išeminio insulto.Šią grėsmę sustiprina tai, kad beveik pusė vyrų, kurių kraujospūdis yra aukštas, taip pat padidėja kraujo krešėjimo sutrikimas, o tai prisideda prie trombų susidarymo. Moterims, kaip keista, šis veiksnys yra daug mažiau ryškus.
Inkstų pažeidimas. Nervai yra atsakingi už skysčių ir kenksmingų medžiagų iš organizmo pašalinimą.Jie atlieka šią funkciją, filtruoja kraują, kuris praeina per juos. Bet su aukštu kraujospūdžiu gali būti pažeistos arterijos, kurios perneša kraują į inkstus. Dėl to inkstai bus mažiau veiksmingi skystų ir kenksmingų medžiagų pašalinime. Blogiausia yra visiškas inkstų veiklos nutraukimas.
Padidėjęs kraujospūdis gali būti dvigubai pavojingas, jei pacientas turi arba turėjo kokių nors inkstų ligos. Pasirodo užburtas ratas: aukštas kraujo spaudimas komplikuoja inkstų darbą, o ligoniams atsirandantys inkstai negali tinkamai atlikti savo funkcijų, taip dar labiau padidindami slėgį.
aortos aneurizma. Pastoviai padidėjęs kraujospūdis perpildo arterijas. Laikui bėgant, tai lemia jų ištempimą ir silpnėjimą.Kartais šie ruožai, vadinami aneurizmais, yra suplakti, o tai sukelia labai rimtų pasekmių.
Kai kraujyje susitraukia smegenys, jis baigiasi anksčiau paminėtu hemoraginiu insultu.
Aortos aneurizma, pagrindinė arterija, prasidedanti nuo širdies kairiojo skilvelio, yra kupina ne mažiau grėsmės. Laikui bėgant, padidėjęs kraujospūdis gali susilpninti šią gyvybinę arteriją ir net ją išbristi. Kartais silpnoje vietoje aortos sienos yra suskaidytos( tai taip pat labai pavojinga) - tai vadinama "aortiška aneurizma pūslelinė".Toks aneurizmos tipas gali sukelti skausmingą skausmą krūtinėje, pilve ar nugaroje.
Sumažėjęs kraujospūdis sumažina aneurizmos tikimybę.
Jei aneurizma yra maža, pakanka reguliariai matyti gydytoją, kad įsitikintumėte, jog jis nepadidėja ir nereikia chirurginės intervencijos.
kairiojo skilvelio hipertrofija. Kai padidėja kraujospūdis, širdis turi stengtis kraują stumti. Dėl to jo matmenys padidėja, pavyzdžiui, bicepsai, kai žmogus pradeda naudotis.
Kai širdis siena yra per padidėjo, sumažintas erdvė per skilvelio( kamera širdies, iš kurių kraujo patenka į kraują).Ši būklė vadinama kairiojo skilvelio hipertrofija.
Padidėjusiam širdies raumenims reikia išlaikyti sveiką kraujotaką.Bet kadangi hipertenzija sukelia grūdinimas arterijų sienelių, ypač širdies, kartais kraujo tekėjimą į raumenis sudaryti sutartis,
Ir užuot stiprinti, širdies silpnina, nes jos galia yra aiškiai nepakankamas. Dėl to gali atsirasti daug problemų: krūtinės angina, aritmija, širdies priepuoliai ir širdies nepakankamumas.
Kairiojo skilvelio hipertrofija yra daug paplitusi vyrams ir žmonėms, turintiems antsvorį, linkę į širdies ligas. Tačiau moterims kairiojo skilvelio hipertrofija yra nepalankesnė nei vyrams ir blogėja daugelio kitų ligų progresija.
Sumažėjęs kraujo spaudimas gali sustabdyti pavojingą širdies raumens augimą ir net sumažinti jo dydį.Taigi, labai svarbu kontroliuoti slėgį, kad būtų išvengta būsimų problemų, susijusių su kairiojo skilvelio hipertrofija.
akių nugriovimas. Akys labai jautriai reaguoja į slėgio susidarymą, nes jas tiekia ploni indai. Siekiant reguliuoti papildomą kraujospūdį, arterijų sienelės sustorėja, o jų lumenas atitinkamai susiaurėja. Dėl to jie gali užsikimšti arba gali atsirasti kraujavimas. Abu sukelia dalinį regėjimo praradimą.
Kuo didesnis kraujospūdis ir kuo ilgiau jis nėra gydomas, tuo didesnė tikimybė, kad ši komplikacija.
Pagal "vandens" teoriją, arterinė hipertenzija pradiniame etape yra ne kas kita, kaip organizmo prisitaikymas prie lėtinio vandens stygiaus. Mūsų indai yra skirti ne tik pumpuoti kraują.Jie gali prisitaikyti prie bet kurios jos taikymo srities. Esant vandens trūkumui, organizme sumažėja fiziologinių skysčių kiekis, o indai turi sulaukti liumenų.Jei to nepadarėte, nepakaks esamo kraujo tūrį, kad būtų užpildyti visi kraujotakos sistemos arterijos ir venų.
Gebėjimas kraujagyslių keisti yra normalus. Pavyzdžiui, maisto metu kraujas patenka į virškinamojo trakto organus. Tai yra dėl to, kad sumažėja kapiliarinė cirkuliacija kitose kūno dalyse. Pagrindinis šio proceso tikslas yra sutaupyti: pirma, atliekama itin svarbi darbas. Tada, kai baigsis pagrindinis virškinimo procesų ciklas, kraujas nutekėja iš virškinimo trakto ir patenka į kitus organus, pavyzdžiui, smegenis. Todėl, iš karto po valgio, labai sunku priversti save dirbti pilnai. Ir šiek tiek vėliau mes vėl jaučiamės energingi.
Taigi, kraujo tiekimo organams tvarka priklauso nuo jų atliktų funkcijų svarbos. Taigi, smegenys, inkstai, plaučiai, kepenys ir endokrininės liaukos turi neginčijamą pranašumą prieš raumenų ir raumenų sistemą ir odą.Tačiau šią tvarką galima pakeisti, pavyzdžiui, dėl reguliaraus sporto treniruočių ar intensyvaus psichinio darbo rezultato.
Ir dabar šiek tiek apie tai, kaip vandens trūkumas gali paveikti hipertenzijos vystymąsi. Jei žmogus per parą negėrė pakankamai vandens, kad galėtų normaliai veikti visą kūną, kai kurios ląstelės yra dehidratuojamos, o jų vanduo patenka į kraują.Tokiu atveju kai kurie kapiliarai priversti uždaryti, kad kompensuotų skysčio praradimą.Pagal "vandens" teoriją, esant lėtai dehidratacijai, organizmas išskiria 66% skysčio iš ląstelių, 26% - iš tarpsluoksnio skysčio tūrio ir 8% - iš kraujyje esančio vandens kiekio.Šiuo atveju kraujagyslių sistema neturi kito pasirinkimo kaip uždaryti dalį savo liumenų.Priešingu atveju jie tiesiog negali susidoroti su priverstine dalies kraujo tūrio praradimu.
Šis procesas paprastai prasideda uždarant nedidelius indus ir kapiliarus neaktyviose kūno dalyse. Tačiau kuo didesnis krūvis, pavyzdžiui, raumenys, tuo didesnė kraujas tenkina joms, tuo daugiau jų kapiliarai atidaryti. Dėl šios priežasties fiziniai pratimai turėtų būti ypač svarbūs ne tik tiems, kurie serga hipertenzija, bet ir visiems žmonėms, norintiems ilgai išlikti aktyvūs ir aktyvūs.
Kita selektyvios kapiliarinės uždarymo priežastis yra lėtinis vandens trūkumas organizme. Vanduo, kurį mes vartojame, turi patekti į ląsteles, nes jis reguliuoja tūrį iš vidaus, o druska reguliuoja vandens kiekį tarpelementinėje erdvėje. Apskritai, optimalus kraujo klampos palaikymas dėl vandens kiekio atskirose ląstelėse yra subalansuotas ir labai subtilus mechanizmas. Jei organizmas kenčia nuo vandens trūkumo, kai kurios ląstelės yra priverstos daryti mažesnius kiekius, kiti gauna tik tokį kiekį, kuris padeda jiems išlaikyti savo funkcijas. Tačiau kraujo sudėtis turi likti nepakitusi, nes ji yra atsakinga už visų organų tiekimą būtinomis maistinėmis medžiagomis.
Būtent čia jaučiama "vandens" teorija, pagal kurią organizmo funkcijos priklauso ne tik nuo kraujo sudėties, bet ir nuo įvairių organų ląstelių hidratacijos laipsnio. Todėl žmogus, turintis įprastų kraujo tyrimą, gali uždaryti kai kuriuos širdies ar smegenų kapiliarus, dėl kurio vėliau lėtinė dehidracija pakenkiama šių organų ląstelėms.
Jei žmogus praranda troškulį, jis geria daug mažiau vandens, nei kūno reikia kiekvieną dieną, dėl to priverstinai uždarius atskirus indus ir kapiliarus. Tik tokiomis sąlygomis pagrindiniai kraujagyslės gali likti užpildyti. Kitas klausimas: kaip ilgai tai gali nutikti, ir kaip ilgėja dehidratacija?
Štai kodėl hipertenzija savo pradiniame etape turėtų būti traktuojama didinant vandens suvartojimą, o ne atsikratyti jos paliatyvių liekanų, vartojamų diuretikų pagalba, kuri paprastai atsitinka. Jei žmogus sunaudoja mažiau vandens nei reikia kūnui, pastarajam vienintelis būdas išlaikyti RAS ir natrio druskos sulaikymo mechanizmą.Tik aprašytomis sąlygomis ląstelės turi galimybę sutaupyti vandens.
Prielaida, kad hipertenzijos priežastis yra padidėjęs natrio kiekis organizme, iš esmės yra neteisingas ir yra pagrįstas netiksliomis žiniomis apie vandens paskirstymo mechanizmus. Jei pacientui skiriami diuretikai, kartu su vandeniu pašalinamas natris, o organizmas palaipsniui praranda vandenį.Dėl to žmogus jaučiasi sausa burnoje, po to jis palaipsniui pradeda gerti vandenį, kad iš dalies kompensuotų jos trūkumą.
Reguliarus diuretikų vartojimas provokuoja mechanizmų, atsakingų už vandens paskirstymą krizinėse situacijose, paleidimą.Todėl galime drąsiai pasakyti, kad jų pagalba negalima išgydyti hipertenzijos: jie prisideda prie tolesnio drėgmės praradimo ir natrio druskos, ir tai nėra pakankamai išspręsta padidėjusio kraujo spaudimo problemai. Todėl po kurio laiko pacientas tampa mažiau nei vienas diuretikas, ir jam skiriamas vaistų ar kitų, stipresnių vaistų derinys.
Kita hipertenzijos laipsnio nustatymo problema yra tonometro indikacija. Nerimas, kurį patiria pacientas padidėjusiu slėgiu, gali ne tik paveikti tyrimo rezultatus.Štai kodėl prietaisas ne visada gali tiksliai įrašyti kraujospūdžio lygį.Be to, daugelis slaugytojų siurbiuoja orą į manžetę, kol prietaiso adata bus rodoma aukščiau nei paciento tikrasis sistolinis spaudimas. Tada jie lėtai išleidžia orą, laukdami, kai pulsas pradės klausytis.
Faktas yra tas, kad bet kokia didelė arterija( įskaitant lizdą) yra aprūpinta lydimuoju nervu, kuris kontroliuoja kraujo tėkmę per indą.Su manžetės slėgio sumažėjimu vyksta procesas, skirtas atidaryti užblokuotus slėgiui indus, kurie gali ne tik paveikti prietaiso rodmenis. Todėl slėgio matavimas su tonometru laikomas savavališku, nes tokiu tyrimu kiekvienam gali būti diagnozuota "arterinė hipertenzija".
Ir pagaliau apie svarbiausią dalyką.Vanduo be priedų savaime yra aplinkai nekenksmingas natūralus diuretikas. O jei žmogus turi sveiki inkstai, jis gali bebaimis padidinti suvartoto vandens kiekį, nes perteklinis skystis bus pašalintas iš organizmo šlapimu be diuretikų pagalbos. Jei ilgai trunkanti dehidracija, kuri sukelia arterinę hipertenziją, yra kartu su širdies nepakankamumu, vandens norma turi būti palaipsniui didinama. Priešingu atveju gali išsivystyti patinimas.
Prieš keletą metų JAV Merilendo kardiologijos asociacija nustatė žmonių grupę, kurios kraujo spaudimas buvo dvigubai retesnis nei vidutinio gyventojų.Jie yra FCC partneriai( nuo jo Freie Korperkultur - "laisva kūno kultūra", tam tikra nudizmo rūšis).Tolesni tyrimai parodė, kad saulės vonelės gali šiek tiek sumažinti kraujospūdį.Ypač akivaizdu, kad šis poveikis pasireiškia žmonėms su aukštu kraujo spaudimu. Eksperimento metu buvo galima sumažinti jų kraujospūdį daugiau nei du kartus, palyginti su įprasto kraujospūdžio žmonių grupe.Šis veiksmas truko beveik savaitę.Dėl poveikio, kuris mažina kraujospūdį, mes turėtume būti dėkingi už švelnų saulės spindulių plitimą - laivai plinta ir slėgis laivuose sumažėja.
Galima daryti prielaidą, kad saulės šviesoje organizmas gamina dar nežinomas kraujospūdį mažinančias medžiagas. Tačiau būkite atsargūs: žmonės, turintys labai aukštą kraujospūdį, pirmiausia turėtų naudoti lengvą temperatūrą.Labai karštomis dienomis saulės vonelės ir aukšta temperatūra kelia daug įtampos kraujotakai.