Kaip sugadinti regėjimą
Vizų problema šiuolaikinėmis sąlygomis tiesiogiai priklauso nuo mokyklinio ugdymo problemų.Tol, kol dešimtis kartų žmonių vaikystės prievarta mokoma mokyklose, ir taip, matyt, bus ir ateityje, yra aišku, kad mokykloje, sužeisti vaiko protą ir auginti vaikus nervinę įtampą, yra daug psichikos mikrobas, kuris gadina židinįžmonijos akyse. Leiskite mums išsamiai aptarti šią temą, kaip tai nusipelno.
Vaikų darželyje ir pirmoje mokyklos klasėje gimsta spinduliuojantis veidas ir ryškios akys. Tačiau antroje ir trečioje klasėje jis pradėjo kamuotis pamokas ir laikas atrodė jam be galo tampri, o po ketvirtojo penktą klasę vaikai optikas jau bando įdėti į vaiko akinius ir visų gąsdinimų rūšių ragina tėvus su juo sutinku. Ir sielvartas yra jų vaiko žvilgsnis, jei jie sau įtikinti. Taigi, kas nutiko vaiko akims nuo to laiko, kai jis ėjo į mokyklą?
Prieš mokyklą, vaikas galėjo turėti ūminį regėjimą, ir jis negalėjo jį turėti, ir jam apskritai nebuvo svarbu. Paklausk jo kieno: "Ar pamatysi aitvarą?" - jis galėjo ieškoti ir pasakyti "taip" arba "ne".Nepriklausomai nuo rezultato, jis nesirūpino: jis buvo toks nesvarbus jo pramogoms. Bet tai, kas nebuvo svarbu žaidime, tapo svarbiu mokykloje. Ir vaikas patyrė spaudimą sau, priversdamas jį gerai studijuoti. Taigi jis pradėjo sunkiai atrodyti lentoje. Ir prievarta savaime sukelia akių įtampą.Jei net lenta yra tokioje vietoje, kuri suteikia blizgesį, kai įdėję jį į vietą, kur vaikas sėdi, ir nežinoma raštu ant lentos, nes jis buvo miglotas( pėdsakai kreida iš ankstesnių įrašų), vaikas natūraliai turite problemų sužvilgsnisKadangi ant jo lentoje esantys žodžiai yra labai svarbūs, jis pradeda, pvz., Pjovimą, taip įtempdamas akis taip, kad jis tariamai būtų geriau matomas.
Dėl to, kuo daugiau pastangų jis daro, tuo blogiau jis mato. Nenuostabu, kad nepatyręs vaikas patenka į šią gaudyklę, nes daug vyresnio amžiaus žmonės to nepadaro! Galų gale jis pradeda daryti dar daugiau pastangų, o klausimas baigiasi tuo, kad jis tampa "garbanais".
Pridėkite prie to tai, kad vaikas valandas kiekvieną dieną užfiksuotas keturiose sienose prižiūrint mokytojams, kurie dažnai yra nervų ir dirglumo. Esant tokiai situacijai, vaikas yra priverstas įsitraukti, o jis yra priverstas visą laiką sėdėti toje pačioje padėtyje, be to nelaukdamas ir nekalbėdamas. Nepamirškite, kad nervinė įtampa, kurią rodo bloga regėjimas, gali sukelti panašią būseną kituose. Tai ypač pasakytina apie vaikus, dirbančius su dėstytoju dėvėjus akinius.
Nenuostabu, kad dalykai, kuriuos jam reikia mokytis, yra labai neįdomūs. Apskritai, turiu pasakyti, kad visas procesas nuo mokymosi mokykloje ar institute yra suprojektuota taip, kad vaikai ir jaunuoliai turi nuolat galvoti daugiau apie tai, kaip gerus pažymius, o ne žinių už save įsigijimo. Kiek psichologinių veiksnių sugadina regėjimą!Ir nenuostabu, kad vaiko regėjimas blogėja, bet tai, kad jis akivaizdžiai nemyli.
Kai kurie vaikai išgyvena šias nenatūralias aplinkybes geriau nei kiti, tačiau daugelis negali pasipriešinti įtampai, ir tai yra natūralu. Taigi mokyklos tampa ne tik trumparegystė ir visos kitos refrakcijos anomalijos, bet ir šnerviai. Nėra jokių abejonių, kad vis dėlto dauguma vaikų, kai jie tik pradeda eiti į mokyklą, be šių regėjimo tipų ir dažnumo ir kiek šių pažeidimų visada padidinti kaip ugdymo proceso tąsa. Taigi, po penktos ir šeštos klasės, vaikų, dėvinčių akiniais, procentas labai padidėja. Vidurinėje mokykloje dauguma studentų dėvi akinius, o institute jų dėvėjimas tampa beveik taisyklėmis.
Tuo pačiu metu visuomenės požiūris į šią problemą yra labai bauginantis. Manoma, kad jei vaikas nešioja akinius, tai reiškia "protingas".Nešioti akiniai tampa prestižiniais! Tėvai ir mokytojai didžiuojasi, kad demonstruoja nuotraukas, kurias žiūri jauni mergaitės. Ir šie suaugusieji nesugeba suprasti, kad vaikas dėvi akinius - tai nelaimė, anomalija, kad asmuo su sveika skonio ir sveiko proto, šie vaizdai padaryti tą patį įspūdį, tarsi vaikai vaizduojamas buvo berankis ir bekojis, atidengdama savo ramentusir protezus. Vaikas, kuris nešioja akinius, yra pasipiktinimas suaugusiųjų nežinojimui ir šiurkštumui.
Taigi, žvelgiant į mokyklą, pastangos atsiranda dėl privalomo mokymosi prigimties, kuriai būdingas psichinis stresas, ir atidžiai stebimas dėl streso, kurio reikia norint matyti įrašus laive. Daugelis suaugusiųjų teigia, kad jų stresas pirmą kartą pasirodė mokykloje dėl lentos. Nepaisant to, šios lentos vis dar laikomos neatskiriama mokyklos ugdymo proceso dalimi. Vienu metu jie bandė palengvinti šį procesą, naudodami šviesiai žalias plokštes ir geltoną kreidą.Tačiau tai pablogina kontrastą, palyginti su tuo, kas balta kreida yra prieš juodą fone, ir dar labiau padidina akių įtempimą, nes jų darbas, kaip sakėme, yra kontrastas.
Dar kartą prisimename labai svarbų principą: žmogus negali matyti nieko su puikiu regėjimu, jei jis anksčiau nematė šio objekto. Kai akis žiūri į nepažįstamą objektą, jis visada įtempia daugiau ar mažiau, kad jį pamatytų.Tokiu atveju visada atsiranda refrakcijos anomalijos. Kai vaikas žiūri į nepažįstamus užrašus arba geometrinius lenteles, išbrauktus geografinius žemėlapius, diagramas ar piešinius, retinoskopas visada rodo, kad jis tampa trumparegystė, nors jo regėjimas pagal kitas aplinkybes gali būti visiškai normalus. Tas pats pasitaiko suaugusiesiems, kai žiūri į nuotolinį nepažįstamą objektą.Kai akis žiūri į pažįstamą objektą, poveikis yra visiškai kitoks. Galima ne tik tai išnagrinėti be streso, bet ir vėlesniu būdu mažina pastangas, kai žiūri į nepažįstamus objektus. Paskutinė pastaba yra labai svarbi, nes ji yra pagrindinis viso vizijos atkūrimo procesas.
Taigi, ką gali padaryti tėvai, norėdami apsaugoti savo vaikų mokymąsi mokykloje? Praktiškai vienintelis dalykas, kurį galima padaryti šioje situacijoje, yra išmokyti vaikus atsipalaiduoti savo akyse ir palaikyti šį atsipalaidavimą net ir psichinių stresų spaudimu. Tai nėra lengva pasiekti, tačiau tai įmanoma, o rezultatai yra gana vertingi, kad būtų imtasi būtinų veiksmų šia kryptimi. Tėvai turėtų mokytis po pamokų, kad galėtų kompensuoti dienos stresą, su kuria susiduria jų vaikai. Tėvų atsakomybė išliks iki to laiko, kai vaikai pradės mokytis relaksacijos metodus tiesiai mokykloje.